Kas yra spirulina?

B6 arba piridoksinas padeda skaidyti ir įsisavinti baltymus. Jis apsaugo širdį ir mažina edemą.

Biotinas yra fermentas, pernešantis anglies dioksidą ir veikiantis kaip kai kurių B komplekso vitaminų įsisavinimo katalizatorius.

B12 arba kobalaminą labai sunku išgauti iš daržovių, tačiau spirulinoje šio reto vitamino gausu. B12 trūkumas pasireiškia perniciozinės anemijos, nervų degeneracijos ir kt. atvejais.

Pantoteno rūgštis kartu su vitaminu C ir cholesteroliu, reaguojant į fizinį ir psichinį stresą, antinksčiuose naudojama steroidams, pavyzdžiui, kortizonui, gaminti.

Folio rūgštis yra būtina naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Inozitolis palaiko sveikas kepenis ir subalansuoja holesterolio kiekį kraujyje. Tai bene gausiausias vitaminas organizme po niacino.

Niacinas laikomas cholesterolio kiekį kraujyje mažinančia priemone, taip pat labai svarbus psichinei sveikatai.

B2 arba riboflavinas apsaugo nuo akių problemų ir sunkios egzemos.

B1 arba tiaminas palaiko gliukozės kiekį kraujyje. Didelis šio vitamino trūkumas gali baigtis mirtimi.

E arba tokoferolis. Saugo širdies ir kraujagyslių sveikatą bei stabdo senėjimą.

Karotinoidai. Kai kurios augaluose esančios medžiagos ne visada yra tikri vitaminai, tačiau jų dėka organizmas gali pats pasigaminti savo vitaminų. Spirulinos karotinoidų junginys yra būtent tokia medžiaga. Karotinoidai veikia kaip laisvųjų radikalų gesintojai, todėl jie veikia kaip paties organizmo ląstelių apsauga.

Paprastai vitamino A galima gauti tik iš kai kurių gyvūnų kepenų. Kadangi gyvūninės kilmės vitaminas A yra tirpus riebaluose, žmogaus organizmas jį kaupia savo riebalų atsargose ir jo perteklius natūraliai nepasišalina. Taigi, galimas apsinuodijimas vitaminu A.

Beta karotenas yra labai svarbus antioksidantas. Jo galima rasti kai kuriuose augaliniuose maisto produktuose ir būtent juos organizmas įsisavina daug greičiau (skirtingai nei dirbtinį). Keletas tyrimų parodė, kad žmonės, kurių mityboje yra daug beta karoteno, turi mažesnę riziką susirgti vėžiu. Kiti privalumai yra tai, kad natūraliame beta karotene nėra konservantų ar dažiklių.

Daugelyje įprastų maisto produktų gausu beta karoteno, todėl juos galima vartoti ne tik dėl skonio, bet ir dėl jų gerųjų savybių. Kopūstai, špinatai, brokoliai, moliūgai, morkos, cukinijos, papajos ir melionai yra šios svarbios maistinės medžiagos šaltiniai.

Žalios ir geltonos spalvos daržovės apskritai turėtų būti laikomos svarbiais sveikatai maisto produktais. Spirulinoje, žinoma, labai daug beta karoteno, todėl reguliariai ją vartodami užtikrinsite, kad organizmui šio būtino maisto produkto netrūktų.

Priklausomai nuo augimo sąlygų, Spirulinoje yra nuo 65% iki 71% baltymų. Šis baltymų kiekis laikomas biologiškai pilnaverčiu. Tai reiškia, kad visos aštuonios nepakeičiamosios aminorūgštys (kurios turi būti gaunamos su maistu, nes jos organizme nesintetinamos arba sintetinami nepakankami jų kiekiai) yra tinkamomis proporcijomis. Daugelyje augalų yra įvairių baltymų, tačiau su skirtingu aminorūgščių kiekių, todėl egzistuoja tam tikras neišbaigtumo laipsnis.

Spirulina skiriasi tuo, kad joje yra iš viso 18 aminorūgščių, tokiame pat tiksliame santykyje kaip mamos piene. Joje yra aštuonios nepakeičiamosios aminorūgštys, kurios yra laikomos idealiomis žmogaus organizmui.

Deja, žmogaus organizmas nesugeba kaupti aminorūgščių, todėl, vartojant nepilnavertį maistą, dažnai sutrinka mitybos pusiausvyra. Į pagalbą gali ateiti spirulina, turinti visą spektrą visaverčių aminorūgščių.

Nepakeičiamosios aminorūgštys:

Izoleucinas (5,6%) reikalingas augimui, intelekto vystymuisi ir azoto pusiausvyrai organizme. Taip pat padeda sintetinti kitas nepagrindines aminorūgštis.

Leucinas (8,7%) padeda padidinti raumenų energijos lygį ir stimuliuoja smegenų veiklą.

Lizinas (5,1%) naudojamas kraujo antikūnams formuoti, gerina kraujotakos sistemą ir skatina ląstelių augimą.

Metioninas (2,6%) svarbus riebalų ir lipidų metabolizmui, kuris palaiko sveikas kepenis. Taip pat padeda nuraminti nervus.

Fenilalaninas (4,5%) naudojamas skydliaukės tiroksinui gaminti, kuris savo ruožtu reguliuoja medžiagų apykaitos greitį.

Treoninas (5,4%) pagerina žarnyno veiklą ir taip padeda virškinti.

Triptofanas (1,5%) stiprina B grupės vitaminų vartojimą, gerina nervinių skaidulų būklę. Tai savo ruožtu prisideda prie emocinio stabilumo ir ramybės.

Valinas (7,5%) padeda koordinuoti raumenų sistemos veiklą ir gerina protinį pajėgumą.

Kita aminorūgščių grupė vadinama pakeičiamosiomis – jei jų nėra įprastame maiste, jos gali būti sintetinamos organizmo, tačiau tai nereiškia, kad organizmui jų nereikia:

Alaninas (7,3%) stiprina ląstelių sieneles.

Argininas (6,5%) svarbus vyriškojo sėklinio skysčio gamybai, kuriame yra apie 80% arginino. Padeda palaikyti švarų kraują.

Asparto rūgštis (9,1%) padeda angliavandenius paversti energija.

Cistinas (1,0%) padeda palaikyti sveiką kasos būseną ir taip stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir kt. Gali padėti sumažinti maistines alergijas.

Glutamo rūgštis (12,6%). Kartu su gliukoze ji maitina smegenų ląsteles. Gali sumažinti potraukį alkoholiui ir stabilizuoti psichinę būseną.

Glicinas (4,8%) energijos skatintojas.

Histidinas (1,5%) pagerina nervų, ypač klausos organų, perdavimą. Netgi buvo naudojamas kaip priemonė nuo kurtumo.

Prolinas (4,3%) glutamo rūgšties pirmtakas.

Serinas (5,2%) padeda formuotis riebaliniam apvalkalui, supančiam nervines skaidulas.

Tirozinas (4,6%) gali sulėtinti ląstelių senėjimą ir slopinti alkį. Prisideda prie plaukų ir odos spalvos, taip pat padeda apsisaugoti nuo nudegimų saulėje.

Fikocianinas yra pigmento-baltymų kompleksas, kuris fotosintezės metu biologiškai veikia kartu su chlorofilu. Konkrečiai, fikocianinas didina chlorofilo deguonies gamybos efektyvumą esant silpnam apšvietimui. Fikocianinas yra mėlynos spalvos, nes sugeria raudonai oranžinės šviesos bangos ilgio spindulius.

Fikocianinas pasižymi antioksidacine funkcija, priešuždegiminiu aktyvumu, imuniteto stiprinimo funkcija, kepenų ir inkstų apsaugos farmakologiniu poveikiu. Vis daugiau tyrimų rodo, kad fikocianinas pasižymi priešvėžiniu poveikiu, gali blokuoti vėžinių ląstelių dauginimąsi ir naikinti vėžines ląsteles.

Fikocianinas blokuoja navikinių ląstelių ciklą, sukeldamas jų apoptozę (ląstelėje aktyvuojami saviti fermentai ir imamos skaidyti ląstelę sudarančios medžiagos) ir autofagiją (ląstelės savęs virškinimo procesas).

Fikocianino kiekis spirulinos biomasėje yra spirulinos kokybės rodiklis. Moksliniai tyrimai nustatė, jog spirulinos biomasės veiklumas išryškėja tik tada, kada fikocianino joje yra ne mažiau kaip 12 procentų.

Chlorofilas – žaliasis auksas.

Spirulinoje yra labai daug chlorofilo. Joje yra vidutiniškai tris kartus daugiau “žaliojo aukso” nei kituose labiau išsivysčiusiuose žaliuose augaluose. Tamsiai žalia Spirulinos spalva atsiranda dėl didelio kiekio augalų kraujo arba, kitaip tariant, chlorofilo, kuris yra tik viena molekule skiriasi nuo hemoglobino žmogaus kraujyje. Augaluose esantis chlorofilas surenka saulės šviesą. Ši „šviesos energija“, kaip ją vadino daktaras Fritz-Albert Popp (Vokietija), yra svarbus žmogaus metabolizmo ir ląstelių komunikacijos veiksnys.

Dar 1915 m. prof. Richard Willstätter (Vokietija) už chlorofilo tyrimus buvo apdovanotas Nobelio premija. Jis įrodė, kad chlorofilas gali pagaminti gyvą medžiagą iš negyvų medžiagų, naudodamas sukauptą, transformuotą saulės šviesą.

Kaip ir apie vitaminus, mums visada yra primenama apie mineralų svarbą. Mineralai iš tiesų yra cheminiai elementai, kurie, kaip žinome, yra labai svarbūs gerai sveikatai palaikyti. Tačiau jie yra vartojami labai mažais kiekiais.

Spirulina yra auginama bioreaktoriuose, kuriuose yra labai didelė mineralų koncentracija. Terpė yra itin šarminė, todėl beveik jokie kiti augalai išgyventi tokioje aplinkoje negalėtų. Spirulina geba daugelį mineralų paversti aminorūgštimis. Todėl, kai vartojame Spiruliną, gauname mineralų tokia forma, kurią mūsų organizmas gali itin lengvai pasisavinti.

Kalcis (1 180 mg/kg)  gausiausias mineralas žmogaus organizme. Būtinas stipriems kaulams ir dantims. Kalcis taip pat prisideda prie gebėjimo perduoti nervinius impulsus ir absorbuoja rūgštis organizme.

Kalis (14 353 mg/kg) naudojamas elektrolitams reguliuoti. Trūkumas gali sukelti širdies priepuolį ir raumenų atrofiją.

Cinkas (3 mg/kg) gerina psichinę būseną, odos tonusą, prostatos funkciją ir padeda greitai gyti žaizdoms.

Magnis (1 663 mg/kg) padeda įsisavinti B ir C vitaminus, taip pat kai kuriuos baltymus. Dėl jo trūkumo gali atsirasti raumenų ir širdies veiklos sutrikimų.

Manganas (25 mg/kg) kartu su cinku aktyvina fermentus. Padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.

Selenas (12 mg/kg) gerina širdies veiklą, svarbus imuninei sistemai, normaliai skydliaukės veiklai, tinkamai plaukų ir nagų būklei bei apsaugai nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lėtina senėjimo procesus.

Geležis (528 mg/kg) naudojama hemoglobinui, deguonies nešėjui kraujyje, gaminti.

Fosforas (8 280 mg/Kg) jo randama beveik kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje, jis kartu su kalciu stiprina kaulus ir padeda virškinti angliavandenius.

Natris (344 mg/Kg) svarbiausias elektrolitas esantis tarp ląstelių, reguliuojantis vandens apykaitą organizme. Jis taip pat svarbus palaikant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

Chloras (4 200 mg/Kg) svarbus palaikant organizme vandens pasiskirstymą.

Varis (5 mg/Kg) prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir kraujotakos sistemos, nervų, imuninės sistemos ir kaulų formavimosi.

Jodas (3 mg/Kg) palaiko normalią skydliaukės veiklą, normalią nervų sistemos veiklą.